Ferrari prekių ženklo klastotės

Naujienos „Ferrari“ byloje: vasara pažėrė nemalonių teismų sprendimų – „Ferrari” prekių klastotės jau ne kartą minimoje UAB „Profisa“.

Šį kartą verdiktą Lietuvos apeliacinis teismas pateikė FERRARI byloje – bendrovė į Lietuvą siekė importuoti 206 000 vnt. dviejų rūšių kramtomosios gumos, pažymėtos žymenimis „Ferrari“, „S F“ ir „piestu stovinčio žirgo „elementu. Jie atkartoja ieškovės – Italijos įmonės FERRARI S.P.A. – registruotus Europos Bendrijos prekių ženklus.

Mėginimas gintis

Atsakovė ir šioje byloje gynėsi argumentu, kad nurodytais žymenimis yra pažymėta tik prekių pakuotė. Tačiau teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Kaip ir ankstesnėse bylose, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovė vykdo didmeninę prekybą minėtomis prekėmis, nes jos yra parduodamos dėžėmis. Jose – po 24 pakuotes, po 100 vienetų kramtomosios gumos. Akivaizdu, kad atsakovė parduoda minėtas prekes pakuotėmis, o ne vienetais. Be to, teisės aktai nustato prekių ženklo savininko teisę uždrausti be jo sutikimo kitų asmenų komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti. Tai apima savininko teisę uždrausti žymėti prekes ar jų pakuotę.

Ieškinys šioje byloje buvo grindžiamas ir autorių teisėmis, nes ant pakuotės buvo panaudota gaminamo automobilio nuotrauka, priklausanti ieškovei. Atsakovė neginčijo fakto, kad nuotraukoje yra ieškovės automobilis,. Taip pat neginčijo, kad panaudota yra ieškovės nuotrauka. Teismas pritarė pirmos instancijos teismo vertinimui, kad turtines autoriaus teises į ją valdo ieškovė, todėl ant sulaikytų prekių nuotrauka panaudota neteisėtai.

Prekių sunaikinimas

Kaip ir kitose bylose, atsakovė taip pat nesutiko, kad prekės būtų sunaikintos. Ji siūlė sunaikinti tik pakuotes, nes pačių prekių naikinimas, jos manymu, yra neproporcingas. Tačiau šis argumentas buvo atmestas ir šioje byloje. Buvo pasiremta teismų praktikoje suformuota taisykle: prekių ženklo savininko teises pažeidžiantis asmuo negali reikalauti prekių nesunaikinimo vien proporcingumo argumentu, siekdamas gauti tam tikros komercinės naudos (mažesnių praradimų) dėl prekių sunaikinimo. Be to, turi būti prioritetine tvarka atsižvelgiama į teisių turėtojo pasirinktą teisių gynimo būdą. Šiam reikalaujant sunaikinimo, toks būdas turi būti taikomas.

Teismas taip pat atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir dėl prevencinio reikalavimo patenkinimo. Teismas, nustatęs, kad atsakovas pažeidė ieškovės kaip prekių ženklų savininkės išimtines teises, įveždama į Lietuvos Respubliką prekes, pažymėtas žymeniu, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovės įregistruotus ES prekių ženklus, be to, įvertinus, tai, kad toks atsakovo pažeidimas ieškovės atžvilgiu nustatomas pakartotinai, nuspendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė dėl galimo ieškovės teisių pažeidimo ir padarytos žalos ateityje.

Toks teismų praktikos nuoseklumas iš tiesų yra sveikintinas – viena vertus, prekių ženklų savininkai turi aiškias garantijas, kad jų teisės yra ginamos, kita vertus, verslo subjektams verta pasidaryti atitinkamas išvadas ir atidžiau kontroliuoti prekių tiekėjus, kad būtų išvengta prekių ženklų savininkų (ir autorių) teisių pažeidimo, o taip pat peržiūrėti verslo strategiją bei edukuoti savo darbuotojus, atsakingus už prekių įsigijimą.

Inga Lukauskienė, METIDA advokatė, patentinė patikėtinė